Naujienos
Pamoka - „Šviesa ir spalvų derinimas“
2022 04 04Kūrybingumas ir dinamiška informacinė mokymosi veiklos aplinka – geriausia pamoka
Zarasų profesinė mokykla ir Zarasų Fausto Latėno meno mokykla savo veiklomis, iš pirmo žvilgsnio atrodo, labai nutolusios viena nuo kitos, bet tik tol, kol nesusitinka dvi giminingos sielos. Zarasų profesinės mokyklos fizikos mokytoja Donata Radionova savo pamokose mokinius moko ne tik fizikos dėsnių ir uždavinių sprendimo, bet ir ugdo jų kūrybiškumą. Mokiniai duota tema piešia komiksus, triukšmą paverčia muzika, šešėlio pagalba kuria teatrą, o Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos dailės mokytoja Petronė Sekonienė puikiai išmano, kaip šviesos ir šešėlio pagalba piešinyje sukurti trimatės erdvės pojūtį, mokinius supažindina su pagrindinėmis ir antrinėmis spalvomis, atskleidžia paslaptis kaip iš 3 spalvų gauti tūkstančius skirtingų atspalvių.
Ypač didelį poveikį mokiniams daro mokymosi veiklos erdvė. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras 2022 m. organizuoja, jau tradiciniu tapusį, mokyklų edukacinių erdvių konkursą, kurio tikslas – aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę; skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko edukacines erdves; ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant gamtos ir žmogaus sąlyčio aplinkoje zonas; stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp mokyklų, skleisti gerąją patirtį.
2014-tais, 2016-tais, 2018-tais ir 2020-tais metais Zarasų profesinė mokykla - šio konkurso nugalėtoja. Šiais metais pasikeitė konkurso nuostatai ir mokyklas, tapusias nugalėtojomis 2018-tų arba 2020-tų metų konkurse, organizatoriai kviečia tapti mažiau patirties edukacinių erdvių kūrime turinčių mokyklų mentorėmis ir padėti joms pasirengti konkursui. Mokyklos mentorės gali pasirinkti kuruoti vieną mokyklą, nedalyvavusią 2018-tų ir 2020-tų metų konkursų nacionaliniuose etapuose. Zarasų profesinės mokyklos bendruomenė pasiūlė Zarasų Fausto Latėno meno mokyklai bendradarbiauti ir padėti jiems pasirengti edukacinių erdvių konkursui.
Šviesa, spalvos ir šešėlis – fizikos ir dailės pamokų sąlyčio taškas, kuris įkvėpė mokytojas suvienyti jėgas ir suorganizuoti integruotą pamoką „Kam reikalinga šviesa? Spalvų derinimas“ Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos dailės skyriaus penktos klasės mokiniams. Saulės spindulių energija yra svarbiausia augalams. Prasiskverbę pro atmosferą, spinduliai daro didžiulį poveikį visiems vykstantiems fiziologiniams procesams. Šviesa būtina chlorofilui susidaryti, drėgmės pertekliui garinti, o veikiant šiems abiems veiksniams vyksta fotosintezė. Iš saulės gaunamos energijos augalai gamina organinę medžiagą. Kartu augalai kvėpuoja, o ši energija iš dalies vėl išskiriama ir nukreipiama gyvybiniams procesams palaikyti.
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos žmogui suteikia saulė - yra vitaminas D. Jis taip ir vadinamas – „saulės vitaminu“. Mūsų organizmas net iki 90% jo pasigamina dienos šviesoje, o su maistu jo gauname vos 10%. Šis vitaminas atsakingas už daugelį organizmo procesų: skatina kalcio apykaitą, mažina riziką susirgti tokiomis ligomis kaip alergija, gripas, diabetas ir tuberkuliozė. Dienos šviesa turi didelės reikšmės ir mūsų nuotaikai. Ji skatina serotonino, laimės hormono, gamybą, todėl saulėtą dieną esame linksmesni ir turime daugiau energijos. Reguliarus saulės šviesos kiekis gali palengvinti ir depresijos simptomus.
Regimoji šviesa − elektromagnetinis spinduliavimas − 380−750 nm ilgio elektromagnetinių bangų spektro dalis tarp infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių. Elektromagnetinėms bangoms, kurių ilgis nuo 400 nm iki 700 nm yra jautri žmogaus akies tinklainė. Jos nerviniu impulsu perduodamą informaciją smegenys interpretuoja kaip šviesą, spalvas, o atspindžių nuo objektų visumą − kaip regimąjį pasaulį. Dėl šviesos dieną mūsų pasaulis pilnas spalvų ir atspalvių, o naktį spalvos, rodos, išnyksta. Iš tiesų šviesos bangos spalvos neturi, tiesiog būdamos skirtingo ilgio jos sukelia atitinkamos spalvos pojūtį. Akies tinklainėje yra fotoreceptorių – šviesai jautrių nervinių dalelių – stiebelių ir kūgelių. Stiebeliai yra jautrūs net ir blankiai šviesai, todėl gebame orientuotis prieblandoje, tačiau nejautrūs spalvoms, dėl to esant silpnam apšvietimui, matome nespalvotą vaizdą. Kūgeliai, priešingai, yra jautrūs spalvoms. Akies tinklainėje yra trijų rūšių kūgelių, turinčių skirtingų pigmentų. Kiekvienos rūšies kūgeliai jautrūs skirtingo ilgio šviesos bangoms – raudonai, žaliai ir mėlynai spektro daliai. Taigi tiek dailėje, tiek fizikoje - raudona, žalia ir mėlyna yra trys pagrindinės spalvos, kurių neįmanoma gauti maišant kitas spalvas. Maišant dvi pagrindines spalvas, susidaro papildomos spalvos: geltona, žydra, purpurinė, o maišant įvairiomis proporcijomis pagrindines ir papildomas spalvas - gaunamas visas spalvų ratas.
Būtent apie saulės ir šviesos reikšmę žmonėms ir augalams bei spalvų derinimą dailės kūriniuose kalbėjo mokytojos Petronė Sekonienė (Zarasų Fausto Latėno meno mokykla) ir Donata Radionova (Zarasų profesinė mokykla) integruotoje fizikos ir dailės pamokoje. Tikslas – derinant spalvas, iš spalvoto smėlio, stiklinio gėlių vazonėlio ir plastikinio indelio dekoruoti sukulentams skirtą vazonėlį.
Pamokos pradžioje mokytoja D. Radionova, taikydama klausimų-atsakymų metodą, su mokiniais aiškinosi, kas yra šviesa, kokius šviesos šaltinius žino, kodėl naktį matome nespalvotą mus supantį pasaulį, priminė, kokią reikšmę šviesa turi augalams. Mokiniai, žvelgdami į mokytojos atneštus augalus, turėjo įvardinti kokiomis sąlygomis natūraliai auga kaktusai. Visi sutiko, kad kaktusai auga dykumose, ten kur labai karšta dieną ir šalta naktį. Mokytoja P. Sekonienė su mokiniais prisiminė, kokios spalvos yra šaltos ir šiltos, kaip jas derinti tarpusavyje. Gavę priemones, mokiniai kruopščiai ir labai susikaupę pildami spalvotą smėliuką, derindami jo atspalvius ir formuodami įvairų reljefą, formas dekoravo vazonėlį. Pamokos dalyviai džiaugėsi užsiėmimu, nes laikas neprailgo, byrančio smėlio garsas leido atsipalaiduoti, veikla nauja ir įtraukianti. Rezultatais džiaugėsi ne tik mokiniai, bet ir mokytojos.
Edukacinės aplinkos, užtikrinančios mokymosi sėkmę, paskatino mokytojas naujam projektui. Ši pamoka buvo mokytojų sukurto projekto įžanga, visi užsiėmimai vyks tema „Šviesa ir spalvų derinimas“. Projekto veiklomis ir rezultatais džiaugsis visa Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos bendruomenė ir jos svečiai. Laukite tęsinio.