Naujienos

Zarasų profesinės mokyklos 23VRs1 ir 21VRs3 grupių mokiniai š.m. lapkričio 16 d. vyko į Šlyninkos vandens malūną, aplankė 300 metų senumo iki šių dienų veikiantį technikos paveldo statinį su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Technologijų ugdymo (augalininkystės) netradicinė pamoka, tema “Duonos kelias” iki mūsų stalo”, vyko autentiškoje Šlyninkos vandens malūno aplinkoje. Mokinius žavėjo malūno erdvės, “alsuojančios” senovės lietuvių, mūsų protėvių, dvasia. Čia malūno kavinės lubas puošė vienas už kitą dailesni “sodai”, lentynose puikavosi įvairūs ąsočiai ir puodynės, o grindis ir kėdes klojo rankų darbo kilimai ir kilimėliai. Prie besikūrenančio židinio liepsnos buvo smagu klausytis malonios šių patalpų savininkės Reginos Veselienės pasakojimo apie duoną. Mokiniai ne tik stebėjo, bet ir dalyvavo tešlos ruošimo duonai kepti procese: matė, kaip užplikomi ruginiai miltai su kmynais, maišė tešlą, padėjo nunešti kubilą su užmaišyta tešla į šildymo patalpą. Iš duonos kepėjos jie sužinojo, kokį garsą skleidžia gerai iškepusi duona, į ją pastuksenus, kokių skonių ir kvapų gali būti duona. Pakviesti prie stalo, mokiniai gardžiavosi duona ir kitais autentiškais malūno darbuotojų keptais gaminiais, gėrė kmynų ir įvairių žolelių arbatą. Prie stalo mokiniai minė mįsles apie duoną, mokėsi patarlių, kuriose visada apie duoną kalbama su pagarba, nejuokaujama, nesityčiojama. “Duonos kelias” nuo vagos iki stalo visuomet būdavo labai ilgas ir sunkus. Apie grūdų malimą ir miltų gamybą bei malūno istoriją šmaikščiai papasakojo malūno savininkas Stasys Veselis. Mokiniams leidome pereiti per Nikajos upę vedantį tiltelį ir pasigrožėti stačiais upės šlaitais, pasiklausyti vandens mūšos. Pamokos pabaigoje mokiniai atsakė, kokius kvapus ir skonius patyrė, kokias spalvas pamatė ir kokius garsus išgirdo Šlyninkos vandens malūno erdvėse. Po pamokos mokiniai jautėsi emociškai pakylėti, linksmi, sužavėti ir dėkingi. Profesijos mokytoja Janina Čepelionienė